Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia minima nuo 1513 m. XVII a. ji buvo sugriuvusi,   pamaldos laikytos laikinoje pastogėje. 1674 m. klebonai Petras Juodzevičius ir Mykolas Senkevičius pastatė naują medinę bažnyčią. Prie jos veikė parapinė mokykla. Klebonas Kazimieras Kibelis su parapijiečiais 1897–1902 m. pastatė mūrinę bažnyčią (inžinieriaus Titenbruko projektas). Spėjama, jog ji stovi ant piliakalnio, anksčiau vadinto Pajautos kapu. Kazimieras Kibelis subūrė lietuvių bažnytinį chorą. Pirmojo pasaulinio karo metais sviediniai pramušė bažnyčios pietinę sieną, įtrūko skliautai, numušti bokštai. Šalia bažnyčios - Jėzaus, nešančio kryžių, koplyčia . Pastatyta 1933 m. ir skirta Jubiliejiniams šventiesiems metams – 1900 metų nuo Kristaus Kančios, Mirties ir Prisikėlimo. Koplytėlė pašventinta 1935 m. Ji stovi ten, kur buvo senosios medinės bažnyčios didysis altorius.
 
Bažnyčia pastatyta ant piliakalnio, kuris susijęs su Lietuvos metraštyje užrašyta legenda apie lietuvių tautos romėniškąją kilmę. Legendoje rašoma, kad mirus Romos kunigaikščio Palemono palikuonio kunigaikščio Kukovaičio motinai Pajautai, sūnus padaręs stabą jai atminti ir pastatęs prie Žaslių ežero. Žmonės tą stabą garbinę ir Pajautą laikę deive. Paskui stabas supuvęs ir ten užaugusios liepos. Tą vietą vėliau žmonės ir garbinę. Yra didelė tikimybė, kad Šv. Jurgio bažnyčia stovi ant legendoje minimo piliakalnio, nes daugiau panašių vietų aplink Žaslių ežerą nėra.

 
Plačiau: kaisiadoriumuziejus.lt
-2°