Kaišiadorių rajono turizmo apžvalga

Kaišiadorys įsikūrę tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių. Apylinkes juosia Kauno marios, Nemuno ir Neries upės, čia praeina pagrindiniai Lietuvos keliai, o geležinkelio nutiesimas turėjo lemiamos reikšmės miesto augimui. Tad neatsitiktinai Kaišiadorių herbe - stilizuotos žirgų-traukinių figūros. Rajonas ribojasi su Kauno, Prienų, Širvintų, Jonavos rajonų ir Elektrėnų savivaldybėmis.
  
Rajono centro vardas – Kaišiadorys unikalus dėl vardo arabiškos kilmės, kuris kildinamas iš dvarininko totoriaus, gyvenusio šiose vietose dar XVI amžiuje, vardo Chaišadaras. Totorių, čia atvykusių Vytauto Didžiojo laikais ir ištikimai gynusių Lietuvą nuo užpuolikų, kadaise buvo gausiai gyventa ne tik dabartinių Kaišiadorių apylinkėse, bet ir šiaurinėje rajono dalyje.
 
Kaišiadorys istoriniuose šaltiniuose minimi jau nuo 1590 m., tačiau kaip miestelis išaugo po 1860 m. – nutiesus geležinkelį ir įkūrus geležinkelio stotį. 1919 m. iš Kaišiadorių į Radviliškį išvyko pirmasis nepriklausomos Lietuvos traukinys. 1920–1939 m. Kaišiadorys buvo apskrities centras. Kaišiadorys 1926 m. tapo vyskupijos centru, 1932 m. pastatyta Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra.
 
Šio krašto žemėje išaugo Lietuvos dvasios vienytojas kardinolas Vincentas Sladkevičius ir Lietuvos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, dirbo arkivyskupas Teofilius Matulionis. Čia mokėsi ir vaikystę praleido lietuvių literatūros klasikas Jonas Aistis, keleta metų praleido poetas Antanas Baranauskas, Kaišiadoryse pirmuosius savo literatūrinius kūrinius rašė Antanas Škėma, dirbo Didžiosios kovos apygardos įkūrėjas Jonas Misiūnas – Žalias Velnias. Čia 1939 metais treniravosi Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, būsimieji Europos čempionai. Čia gyveno ir pradėjo savo sportinį kelią krepšininkas Ramūnas Šiškauskas, boksininkas Algirdas Šocikas.
 
Be didžiausių Lietuvos upių Nemuno ir Neries, rajonu teka Strėva, Lapainia, Žiežmara, Lomena ir kitos. Kraštą puošia Žaslių, Kalvių, Neprėkštos, Švenčiaus, Gabio ir kiti ežerai.
 
Rajone gausu gamtinio kraštovaizdžio ir kultūros paveldo objektų, kurie įdomūs turistams: unikalus, kaip spėjama vienintelis Lietuvoje, meteoritinės kilmės Kaukinės ežeras, storiausia Lietuvos pušis auganti Rumšiškių miške, aukščiausia Kauno marių atodanga – Mergakalnis. Retos augalijos ir gyvūnijos galima aptikti Būdos, Kaukinės botaniniuose – zoologiniuose draustiniuose, Strošiūnų kraštovaizdžio, Paparčių botaniniame, Beičiūnų ornitologiniame draustiniuose. Kaišiadorių muziejaus, Kaišiadorių miškų urėdijos ir Kaišiadorių TVIC iniciatyva Kaišiadorių mieste pradėta kurti Inkilų alėja.
 
Padalių kaime iki šiol veikia vienintelis Lietuvoje lyninis keltas per Nerį. Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė – vienintelė tokio tipo elektrinė Baltijos šalyse – mėgstama vieta ekskursijoms.
 
Jau viduramžiais buvo žinomi ežeringieji Žasliai, panemunių Rumšiškės ir Darsūniškis, kelių sankryžoje esantys Žiežmariai ir Kruonis. Tikrai verta pamatyti kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje Guronyse įkurtą sakralinį Rožinio slėpinių kelią ir rekolekcijų namus, kuriuose veikia kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinė bei rožinių ekspozicija. Verta aplankyti Laukagalio akmenį, kuris primena senąjį pagoniškąjį tikėjimą, Kalvių bažnyčią, kuri yra viena iš dviejų rotondinių bažnyčių Lietuvoje.
Kaišiadorių rajone prasidėjo didikų Oginskių istorija Lietuvoje: dar ir šiandien Uogintų kaimas, kuriame apsigyveno pirmieji Oginskiai, Kruonio pilies liekanos, švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčia Kruonyje, Mūro Strėvininkų dvaras primena šios giminės ištakas ir atliktus darbus.
 
Ir dar daug legendų ir istorijų nebyliai mena vaizdingame rajono kraštovaizdyje išsidėstę senovės pastatai, piliakalniai, akmenys, kapai, vienuolynai.
 
Viena svarbiausių traukos vietų – Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse, garsus tiek savo nuolatinėmis ekspozicijomis, tiek vykstančiais tradiciniais renginiais, puoselėjančiais senovės lietuvių tradicijas. 195 ha plote įsikūrę visi Lietuvos regionai. Muziejuje pateikiama daugiau nei 90000 eksponatų. Rumšiškių centre veikia ir poeto J. Aisčio ekspozicija, su  Kaišiadorių miesto praeitimi galima susipažinti  Kaišiadorių muziejuje, Brazauskų namuose – muziejuje.
  
Rajono gyventojai ir svečiai gali turiningai pakeliauti pėsčiomis, automobiliu ar dviračiu Turizmo ir verslo informacijos centro parengtais maršrutais, dalyvauti centro rengiamose ekskursijose, žygiuose. Maršrutų aprašymus rasite čia: http://turizmas.kaisiadorys.lt/index.php?785424950
 
Pailsėti ir papramogauti Kaišiadorių rajone kviečia 22 kaimo turizmo sodybos. Nakvynę siūlo 7 viešbučiai ir moteliai. Numalšinti troškulį ir skaniai pavalgyti galite 18 kavinių ir restoranų. Ieškantiems pramogų Kaišiadorių mieste savo paslaugas siūlo pramogų ir konferencijų centras.
 
Patrauklus Kaišiadorių rajonas ir besidomintiems tradiciniais Lietuvos amatais: 36 amatininkų, iš jų 12 sertifikuotų, dėka ir šiandien gyvuoja senieji tautos amatai. Rajone galite dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose vaikams ir suaugusiems: kūrybos namuose „Vėjų fėja“ (duonos kelias ir kiti), ekologinio ugdymo parke „Augu“ (sraigių gyvenimas, supažindinimas su paukščiais, augalais, ekologinėmis daržovėmis), „Girinio parke“ (ekologinės ir etnokultūrinės programos), „Senojoje Gegužinėje“ (etnoarchitektūra, arklių ir avių ūkis), „Dvaro pirtyje“ (pirties tradicijos), Paparčių bendruomenės namuose (vėlimas, lipdymas, audimas), kt.
 
Būtina apsilankyti ir tradiciniuose renginiuose, kurie vyskta visais metų laikais: žiemą – didžiausios Užgavėnės visoje Lietuvoje; pavasarį – pavasario mugė, tarptautinis muzikos vakaras „Skambėkit, Kaišiadorys!“, „Muziejaus naktis“; vasarą – tradicinis bėgimas aplink Žaslių ežerą, Renesanso naktys, Baroko festivalis, trumpametražių filmų festivalis „Kas čia daros ?“;  rudenį – rudens mugė, Baltų kultūros šventė prie Maisiejūnų piliakalnio, kiti renginiai.
 
Aktyvaus poilsio megėjai gali leistis į žygius baidarėmis, skrydžius oro balionu, išvykas visureigiais, pašaudyti lankais, pajodinėti, plaukioti jachtomis.
 
Daugiau informacijos apie rajono turizmą Jums suteiks Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras, tel. (8 346) 60 466, el.p. turizmas@kaisiadorys.lt ir portale http://turizmas.kaisiadorys.lt

Daugiau informacijos apie rajono turizmą: http://turizmas.kaisiadorys.lt
 
13°